Telefonas suskamba, ekrane – nepažįstamas numeris, o pašnekovas rimtu tonu prisistato: „Skambina Valstybinė mokesčių inspekcija“. Pasakoja apie įsiskolinimą, įtartiną operaciją ar pavojų jūsų pinigams ir prašo veikti nedelsiant. Būtent taip dažnai prasideda sukčių skambučiai, kuriuose apsimetama valstybės institucijomis. Šiame straipsnyje paaiškiname, kaip veikia ši schema, kokie požymiai išduoda sukčių ir ką daryti per pirmąsias minutes.
Kodėl sukčiai apsimeta VMI, Sodra ar policija
Valstybinės institucijos kelia pasitikėjimą ir baimę. Kai žmogui sakoma, kad jis skolingas mokesčių inspekcijai arba kad jo duomenimis gali būti piktnaudžiaujama, mąstyti šaltai tampa sunku. Sukčiai tuo ir remiasi: sukuria skubą, spaudimą ir įtikinamą istoriją, kad auka nespėtų pasitikrinti.
Pastaruoju metu taktika keičiasi. Vietoj aiškiai „kvailų“ pasiūlymų naudojami tikroviški scenarijai, o skambučiai ir žinutės dažnai papildo vieni kitus: pirmiausia gaunate SMS, vėliau paskambina „pareigūnas“ ir „padeda išspręsti problemą“.
Dažniausi scenarijai
„VMI“ skambutis. Sakoma, kad turite mokestinę nepriemoką arba, priešingai, jums priklauso mokesčių permoka. Prašoma patvirtinti asmens duomenis, prisijungti prie banko ar atsiųsti kodą, kad pinigai būtų „grąžinti“.
„Sodros“ skambutis. Kalbama apie pensiją, išmoką ar netikslius duomenis. Prašoma patikslinti asmens kodą, banko sąskaitą ar patvirtinti veiksmą savitarnoje.
„Policijos“ skambutis. Pasakojama, kad jūsų sąskaita pavojuje arba ji panaudota nusikaltimui, todėl pinigus reikia skubiai pervesti į „saugią sąskaitą“. Kartais prašoma niekam apie pokalbį nepasakoti, kad „netrukdytumėte tyrimui“.
Skambutis ar SMS dėl paskolos. Pranešama apie paskolą, kurios neėmėte, ir pasiūloma „padėti ją atšaukti“. Plačiau apie šią schemą skaitykite straipsnyje apie sukčius, skambinančius dėl paskolos.
7 požymiai, kad skambina sukčius
- Skubėjimas. Reikalaujama veikti „dabar pat“, „per 15 minučių“ ar „šiandien“.
- Prašoma slaptos informacijos. PIN kodų, slaptažodžių, vienkartinių kodų ar Smart-ID / Mobile-ID patvirtinimų.
- Prašoma pervesti pinigus į „saugią“ ar „laikiną“ sąskaitą.
- Siūloma įdiegti programą nuotolinei prieigai prie telefono ar kompiuterio.
- Draudžiama kam nors pasakoti ar baigti pokalbį.
- Grasinama baudomis, areštu ar bylos iškėlimu.
- Siunčiama nuoroda į „oficialų“ puslapį, kuris tik panašus į tikrą.
Ką tikra institucija niekada nedaro
Tikros institucijos nereikalauja telefonu pateikti banko prisijungimo duomenų, kortelės kodų ar patvirtinimo kodų. Jos neprašo pervesti pinigų į „saugią sąskaitą“ ir nespaudžia priimti sprendimo pokalbio metu. Jei iš tiesų egzistuoja klausimas, jis sprendžiamas oficialiais kanalais: rašytiniu pranešimu, el. paslaugų sistemoje ar atvykus į instituciją.
Svarbiausia taisyklė: jei jus spaudžia veikti skubiai, tai jau yra įspėjamasis ženklas.
Ekrane rodomas numeris nėra įrodymas
Nemažai žmonių tiki, kad jei ekrane matomas Vilniaus ar institucijos numeris, skambutis tikras. Deja, skambinančiojo numeris gali būti suklastotas ir atrodyti kaip oficialus. Todėl ekrane matomas numeris neturėtų būti vienintelis jūsų patikros būdas.
Numerį galite pasitikrinti ir tada, kai jis jau paskambino. Svetainėje kaspaskambino.lt galima pažiūrėti, ar numeris jau buvo minimas kaip įtartinas ir ką apie jį rašo kiti vartotojai. Daugiau apie tai: kieno numeris paskambino ir kaip jį atpažinti.
Ką daryti, jei skambina įtartinas asmuo
- Nutraukite pokalbį. Nereikia aiškintis ar įrodinėti. Padėti ragelį yra visiškai normalu.
- Neperskambinkite tuo pačiu numeriu. Institucijos kontaktus susiraskite patys, oficialioje jos svetainėje.
- Patikrinkite numerį. Pažiūrėkite, ar jis nėra žinomas kaip nepatikimas, pavyzdžiui, naudodamiesi numerių filtru.
- Užblokuokite numerį. Taip sumažinsite pakartotinių skambučių riziką.
- Papasakokite artimiesiems. Ypač vyresnio amžiaus šeimos nariams: sukčiai dažnai taikosi būtent į juos.
- Pranešite policijai. Net jei nieko neprarasite, pranešimas padeda atpažinti besikartojančias schemas.
Ką daryti, jei jau pateikėte duomenis ar pervedėte pinigus
Kiekviena minutė svarbi:
- Nedelsdami susisiekite su banku ir paprašykite sustabdyti operaciją bei užblokuoti prieigą.
- Pakeiskite slaptažodžius banko, el. pašto ir kitose paskyrose.
- Pašalinkite įdiegtas programas, jei sukčių prašymu įdiegėte nuotolinės prieigos įrankį, ir patikrinkite įrenginį.
- Praneškite policijai ir išsaugokite įrodymus: numerį, laiką, žinutes, nuorodas.
- Nesigėdykite. Į tokias schemas pakliūna ir atsargūs, išsilavinę žmonės.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar VMI ar Sodra skambina žmonėms? Institucijos gali susisiekti su gyventojais, bet telefonu niekada neturėtų prašyti slaptų prisijungimo ar patvirtinimo kodų. Jei abejojate, paprasčiausia nutraukti pokalbį ir susisiekti pačiam per oficialų kontaktą.
Ar sukčiai gali panaudoti tikrą institucijos numerį? Taip. Skambinančiojo numerį galima suklastoti, todėl vien ekrane rodomo numerio nepakanka.
Kaip žinoti, ar numeris nepatikimas? Patikrinkite jį specializuotose numerių duomenų bazėse, kur vartotojai palieka atsiliepimus apie skambučius.
Ar verta blokuoti tokius numerius? Taip, bet blokavimas neapsaugo nuo viso sukčiavimo: sukčiai dažnai keičia numerius, todėl svarbiausias apsaugos būdas – atpažinti schemą.
Išvada
Sukčių taktika keičiasi, bet principas išlieka tas pats: spaudimas, skubėjimas ir bandymas gauti jūsų duomenis ar pinigus. Pasistenkite išlikti ramūs, nutraukite pokalbį ir pasitikrinkite patys. Plačiau apie tai, kaip elgiasi tikros institucijos, galite perskaityti čia: kaip atskirti tikrą VMI, Sodros ar policijos skambutį nuo sukčių.
