Degalų kainų lentose benzinas ir dyzelinas dažnai kainuoja nevienodai, o jų tarpusavio santykis laikui bėgant gali net apsiversti. Vienu laikotarpiu pigesnis būna dyzelinas, kitu – benzinas. Šį skirtumą lemia ne vien naftos kaina. Galutinę litro kainą formuoja degalų gamybos technologija, skirtinga paklausa, sezoniniai poreikiai, mokesčiai, biokomponentų naudojimas, transportavimo išlaidos ir situacija tarptautinėje naftos produktų rinkoje. Todėl vienodos žaliavinės naftos kainos dar nereiškia, kad benzino ir dyzelino kainos degalinėse turėtų būti vienodos.
Benzino ir dyzelino kainą lemia ne tik žaliavinė nafta
Ir benzinas, ir dyzelinas gaminami perdirbant žaliavinę naftą, tačiau naftos kaina yra tik viena galutinės kainos dalis. Naftos perdirbimo gamyklose iš vieno žaliavos kiekio gaunami įvairūs produktai: benzinas, dyzelinas, aviacinis kuras, suskystintos dujos ir kiti naftos produktai. Jų proporcijos priklauso nuo naudojamos naftos rūšies, gamyklos technologijų ir pasirinkto gamybos režimo.
Tai reiškia, kad benzino ir dyzelino gamybos savikaina nėra identiška. Dyzeliniams degalams keliami reikalavimai dėl sieros kiekio, cetaninio skaičiaus, atsparumo šalčiui ir kitų parametrų, o benzinui svarbus, be kita ko, oktaninis skaičius bei garavimo charakteristikos. Norint pagaminti rinkos standartus atitinkančius degalus, reikia skirtingų perdirbimo procesų ir priedų.
Galutinėje kainoje taip pat atsiranda logistikos, saugojimo, didmeninės prekybos ir degalinės veiklos sąnaudos. Todėl naftos kainai pakilus 10 procentų degalų kaina nebūtinai padidės tiek pat. Lygiai taip pat naftai pingant benzino ir dyzelino kainos gali mažėti skirtingu tempu.
Kodėl dyzelino paklausa gali būti didesnė nei benzino
Vienas svarbiausių benzino ir dyzelino kainų skirtumą paaiškinančių veiksnių yra paklausa. Benzinas daugiausia siejamas su lengvaisiais automobiliais, o dyzelinas naudojamas gerokai platesniame ekonomikos sektorių rate. Juo varomi sunkvežimiai, autobusai, dalis žemės ūkio ir statybų technikos, komerciniai automobiliai, o kai kuriose rinkose panašios naftos frakcijos naudojamos ir šildymui.
Dėl to dyzelino paklausą gali stipriai paveikti ne tik gyventojų kelionių intensyvumas, bet ir bendra ekonominė veikla. Kai didėja krovinių pervežimo, statybų ar žemės ūkio darbų apimtys, papildoma paklausa gali kelti didmeninę dyzelino kainą. Svarbiausi veiksniai paprastai yra:
- kelių transporto ir logistikos sektoriaus degalų poreikis;
- žemės ūkio bei sunkiosios technikos naudojimo intensyvumas;
- šildymo kuro paklausa šaltuoju metų laiku;
- naftos perdirbimo gamyklų pajėgumai ir jų veiklos sutrikimai;
- importuojamų degalų pasiūla regione.
Jeigu dyzelino poreikis vienu metu išauga keliose rinkose, jo kaina gali padidėti net tada, kai benzino pasiūla išlieka pakankama. Todėl teiginys, kad dyzelinas visada turėtų būti pigesnis už benziną, nėra ekonomiškai pagrįstas.
Sezoniškumas keičia kainų santykį
Degalų rinka keičiasi ir priklausomai nuo metų laiko. Šiltuoju sezonu kai kuriose rinkose išauga benzino paklausa, nes žmonės daugiau keliauja automobiliais. Žiemą gali sustiprėti dyzelinui artimų vidutinių distiliatų poreikis, ypač ten, kur naftos produktai naudojami šildymui.
Žiemos sąlygos turi įtakos ir pačiam dyzelino paruošimui. Esant žemai temperatūrai degalai turi išlikti tinkami naudoti, todėl keičiasi jų sudėtis ir naudojami priedai. Tokie technologiniai reikalavimai taip pat gali prisidėti prie sezoninių kainos svyravimų.
Mokesčiai ir degalų sudėtis keičia litro kainą
Didelę degalinėje matomos kainos dalį sudaro mokesčiai. Benzinui ir dyzelinui taikomi akcizai gali skirtis, todėl net esant panašiai didmeninei degalų vertei galutinė kaina vartotojui nebūtinai bus vienoda. Prie kainos taip pat prisideda pridėtinės vertės mokestis, kuris paprastai skaičiuojamas nuo jau susiformavusios prekės vertės kartu su kitais apmokestinamais komponentais.
Degalų kainą gali veikti ir privalomas biokomponentų įmaišymas. Benzine dažniausiai naudojami bioetanolio komponentai, o dyzeline – biodegalų ar kitų atsinaujinančių žaliavų pagrindu pagaminti komponentai. Jų rinkos kainos juda nepriklausomai nuo žaliavinės naftos, todėl keičiasi ir galutinio degalų mišinio savikaina.
| Kainos veiksnys | Benzinas | Dyzelinas |
|---|---|---|
| Žaliavinės naftos kaina | Daroma tiesioginė įtaka | Daroma tiesioginė įtaka |
| Paklausos pobūdis | Labiau priklauso nuo lengvųjų automobilių naudojimo | Stipriai susijęs su transportu, logistika ir ūkine veikla |
| Sezoniškumas | Paklausa gali augti aktyvių kelionių sezonu | Kainą gali veikti žiemos ir šildymo kuro poreikis |
| Mokesčiai | Taikomi benzinui nustatyti tarifai | Taikomi dyzelinui nustatyti tarifai |
| Biokomponentai | Įtaką daro benzino mišinio sudėtis | Įtaką daro dyzelino mišinio sudėtis |
Mokesčių politika turi ilgalaikę reikšmę ir vairuotojų pasirinkimams. Jei vienos rūšies degalams ilgą laiką taikoma palankesnė mokestinė aplinka, tai gali skatinti atitinkamus automobilius rinktis dažniau. Vėliau pasikeitus tarifams arba aplinkosaugos politikai, ankstesnis benzino ir dyzelino kainų santykis gali pastebimai pasikeisti.
Kodėl benzino ir dyzelino kainos keičiasi nevienodu tempu
Degalinėse matomos kainos atspindi ne tik vietinę situaciją. Benzinas ir dyzelinas yra tarptautiniu mastu prekiaujamos prekės, todėl jų didmeninė vertė priklauso nuo pasiūlos ir paklausos platesniame regione. Jei vienoje rinkoje susidaro vieno produkto perteklius, jis gali būti eksportuojamas ten, kur paklausa didesnė. Lygiai taip pat vietinis trūkumas gali būti kompensuojamas importu, tačiau papildoma logistika turi savo kainą.
Ypač didelę įtaką gali turėti naftos perdirbimo gamyklų veikla. Gamyklos negali neribotai ir akimirksniu keisti gaminamų benzino bei dyzelino kiekių. Jei dėl techninės priežiūros, gedimų ar kitų priežasčių sumažėja tam tikro produkto gamyba, jo pasiūla rinkoje gali susitraukti. Tokiu atveju konkrečių degalų kaina kyla greičiau nei žaliavinės naftos kaina.
Kainų skirtumą dar gali sustiprinti valiutų kursų pokyčiai, nes nafta ir daugelis naftos produktų tarptautinėse rinkose įkainojami JAV doleriais. Tačiau valiutos kurso įtaka abiem degalų rūšims nebūtinai bus visiškai vienoda, nes tuo pačiu metu gali skirtis jų didmeninės rinkos kainos.
Degalinės antkainis nėra vienintelis paaiškinimas
Vairuotojai kainų skirtumą kartais sieja vien su degalinių nustatomais antkainiais. Mažmeninės prekybos marža iš tiesų yra viena kainos sudedamųjų dalių, tačiau dažniausiai ji nepaaiškina didesnių benzino ir dyzelino kainų santykio pokyčių. Degalinės turi padengti darbuotojų, infrastruktūros, elektros, mokėjimų administravimo, degalų pristatymo ir kitas veiklos sąnaudas, tačiau didmeninių kainų pokyčiai paprastai yra esminė galutinės kainos judėjimo priežastis.
Kada renkantis automobilį svarbus degalų kainų skirtumas
Vien degalinėje matoma litro kaina neparodo, kuris automobilis bus ekonomiškesnis. Dyzeliniai varikliai dažnai sunaudoja mažiau litrų degalų tam pačiam atstumui, tačiau jų priežiūros ypatumai ir automobilio įsigijimo kaina gali skirtis. Benzininis automobilis savo ruožtu gali būti praktiškesnis trumpoms miesto kelionėms ar esant nedidelei metinei ridai.
Vertinant realias išlaidas pravartu skaičiuoti ne vien litro kainą, o kainą šimtui kilometrų. Aktualias benzino ir dyzelino kainas Lietuvoje galima pasitikrinti https://reikiakuro.lt/. Pavyzdžiui, automobilis, sunaudojantis 5,5 litro dyzelino 100 kilometrų, gali būti pigesnis eksploatuoti degalų požiūriu už benzininį automobilį, sunaudojantį 7 litrus, net jeigu dyzelino litras konkrečią dieną kainuoja šiek tiek daugiau.
Renkantis tarp benzino ir dyzelino verta įvertinti:
- metinę automobilio ridą ir dažniausiai nuvažiuojamų kelionių ilgį;
- realią konkretaus automobilio degalų sąnaudų normą;
- techninės priežiūros ir galimų remontų kainą;
- automobilio įsigijimo bei būsimo pardavimo vertę.
Taigi benzino ir dyzelino kainų skirtumas nėra vienos priežasties rezultatas. Jis nuolat formuojasi iš žaliavinės naftos kainos, perdirbimo galimybių, skirtingos abiejų produktų paklausos, sezoniškumo, mokesčių, biokomponentų ir tarptautinės prekybos sąlygų. Dėl šios priežasties vienais laikotarpiais dyzelinas gali būti gerokai brangesnis už benziną, o kitais jų kainos gali beveik susilyginti ar pasikeisti vietomis. Vairuotojui svarbiausia vertinti ne vien momentinę degalų kainą, bet bendras automobilio naudojimo išlaidas.
